paukštė

paũkštė sf. (2) 1. Brž, JnšM, Pb, Švnč, Grv, Dv, Lš, Lzd žr. paukštis 1: Voversukas vadinas toj paũkštė Šlčn. Sniegena raudona paũkštė Rk. Vai ir atlėkė trys raibos paukštės, visos trys gegužėlės LMD(Pns). Lėkčia, lėkčia, kad galėčia, paũkštės sparnus kad turėčia (d.) Aps. Pastatė žirniuos baidyklę, kad paũkštės nenulest Vdš. Gandras nezgrabni paũkštė Gg. Toji mergina paukštè pavirtus (ps.) Žln. Oi tu pelėda, aukštai medy sėdi, visos paũkštės bara, kad negražiai giedi! (d.) Šš. Prirašai tu kortelę, duo paukštáitei, kad ana ažneštų Lz. Ir paukštẽlė pripratus prie žmogui Kur. Paukštẽlė langan davės – žinia bus (priet.) Dsn. Lakštingala – graži paukštẽlė, gražiai gieda vyšnių sodely (d.) Lbv. Čiulba čiulbutė, gieda paukštutė an putino šakelių (d.) Aps. Paukštùte lakštute, kur tu lakiojai?! (d.) Lš. Broleliai, sustokim, paklausykim, kokia paukštaitė gieda! TDrIV223. Nedidelė paukštelytė Zr. Paukštùkė ant kraigo uodegaitę kraipo LTR(Lp). O ta paukščiùkė vis ant jo galvos gieda LB182. An to baliaus daugel buvo visokių paukščiučių LTR(Rš). O ir atlėkė graži paukštužėlė į tėvelio sodelį JD351. Ei tu griežė, velnio paūkštė! Antš. Miške gyvate negalima vadint, ba ankirs, reikia gražiai, paukštytè, tada neankirs Vdš. ^ Arklys kaip paũkštė (greitas), botago ir neskilok – neišturėsi Dbk. Čiutnas kai paukštẽlė Trgn. Paukštė buvo girioj ir vėl nuskris girion Tvr. Priseis drožtie atgal namo i be paũkštės, i be plūksnų Dglš. Karvelis – paukštelis, bet ir varna paukštė PPr370. Paũkštė šmaukštė, par marias lėkė, jos uodega rėkė (kulka) Mžš. 2. žr. paukštis 3: Aš taip ir maniau, kad tu ne vietinė, bet svetimos šalies paukštytė V.Krėv.

◊ kanapìnė paukštẽlė; SD103 zool. čeklelė, čivylis.